Kai prisedu cia ka parasyti, niekados nezinau ka is tiesu parasysiu ir koks gi bus rezultatas. bet visu idomiausia yra po keliu menesiu perziureti ka gi cia tokio prirasiau. tai parodo kuo tada gyvenau ir kaip pasikeite situacija. is ties idomu. ir gal sioje vietoje idomiausia yra pamatyti kad norai pildosi ir keblios situacijos issisprendzia.

 

istojau i marketinga ir net pati nezinau ar dziaugtis. kazkaip nezinau. tiesiog perskaiciau tokia minti: jeigu galetum daryti tai ka nori ka darytum?. ir kazkaip marketingas nera jau ta tokia noro sritis, jau labiau reikia. bet visgi nusprendziau kad nuo siol mokysiuosi tik tiek kiek noriu ir ka noriu. nu kam reikia tu geru pazymiu, nu kam? mokiausi mokiausi del pazymiu (nu ir ne tik) ir rezultatas sokiravo mane, todel nusprendziau na ir kam? nepatinka mest salin. patinka - dometis dometis dometis, del saves, del ko gi daugiau.

 

dieve, na sluosiu gatves tai sluosiu. bet darysiu tai su meile.:) o ne is pareigos. zmones dirba del pinigu del sloves ar bala zino del ko, bet retas kuris dirba del saves, nes pats to nori. deja tokiu zmoniu pazistu isvis vos keleta, na du ar tris maximum, o visi kiti net nezino del ko jie dirba. (nekalbu apie pinigus). taigi naivi blondine uzsispyre atrasti savo vieta, dometis tuo kas idomu jai ir taip rasti vieta po saule.

 

nors kai pagalvoju. tai apie marketinga irgi kazkada svajojau, na cia aisku buvo ekstra planas, is tiesu visu tiesu mane domina kiek kita sritis, kuri nera jau (gerai pagalvojus) tiek nutolusi. o tai yra kai pagalvoji, matyt, visai neblogai:))))))kaip mike pukuotukas cia jau SIS BEI TAS.

 

tai va nusprendziau dometis sau idomiais dalykais ir skirti jiems laiko jegu ir energijos. ir maziau kreipti demesio i tai kas nepatinka. nepatinka - i sona. taip tiesiog man bus aiskiau ko noriu. o taip tai ir tas gal nieko ir ta galiu, na ir tas is bedos. tai vat tokia situacija man atsibodo ir pats laikas imti jauna jauti uz ragu. 

 

vat o dar.

skaitau tokia knygele.

paulo coelho - zairas.

ir nusprendziau kad is ties meilei reikia subresti, is esmes. kad zmones taip daznai painioja meile su susizavejimu ir aistra, kad veikiausiai retas kuris zino kas yra tikra meile. ir beabejo as irgi dar nezinau kas tai yra. na is dalies tai yra procesas - ilgas procesas, ejimas link vienas kito. tai kelias ilgas ir varginantis.nes santykiai reikalauja daug pastangu daug darbo, tam kad dvi sirdys ir dvi sielos taptu viena, bet tuo paciu metu galetu buti dvi atskiros ir laisvos. tai aukstasis pilotazas.

ir gal as dar nepasiruosusi jam. na ne, as jam gal ir pasiruosusi, bet kai pagalvoju ar pavyktu surasti toki zmogu kuris suprastu, tai tikrai vargu bau. nes siuo metu kartele yra tokia auksta, kad tikiu jog ji yra nereali. kazkaip siandien galvojau, na su kokiom antros puses blogom savybem galeciau susitaikyti. ir priejau isvados kad na vargu ar as su jomis noreciau taikytis isvis:).na kam taikytis su kito blogom savybem jei pati ju turiu dar apsciai?:) man ir saves siuo metu taip uztenka kad....nes pries tai buvo tik jis, jo problemos, jo reikalai, jo norai, jo gyvenimo budas, jo apmastymai, jo sapaliones, jo...jo...jo.....jo....vien zau pavargau nuo jo (dar vis) ir reikia saves. savo, mano, man. ir pagaliau as tai turiu.

tai va meile kuri truko na nei daug nei mazai 6 metelius.

ir po tu sesiu meteliu man stuktelejo makaulei, kad meile yra ir laisve. ir as tos laisves noriu. (as nekalbu apie tai kad darau ka tik noriu, einu i kaire ir pan, cia visai ne apie tai) kad toje meileje kuria as turejau, as nebeturejau saves, kad tas zmogus taip mane uzgoze, jog as nebeturejau vietos sau. ir supratau, kad budama su tuom zmogum as negalesiu rasti vietos sau. nes is pradziu jos neissireikalavau o veliau, veliau manes nebegirdejo, nes buvo labai uzsiemes reikalaudamas laisbes sau ir tik sau. ir arba teko susitaikyti su tuo arba viska baigti.

tai tie sesi meteliau buvo didele ir ilga pamoka. ir ka as supratau? supratau, kad tai nebuvo meile. tikra brandi samoninga meile.nes tokiai meiliai reikia dvieju zmoniu.o jei vienas yra uzgostas tai jau yra nebe ta meile. kaip kazkas skirstydamas meiles rusis isskyre simbiotine ir mazochistine, tai mano meile buvo viena is tokiu. nors man paciai atrode, kad tai didi brandi, vienu zodziu, TA meile.

bet tai buvo iliuzija. kuria as mielai megavausi.

tai is tiesu meilei reikia brandos. sielu brandos, individo brandos ir samoningumo. visu pirma tai darbas su savimi, nes tik pazines save galesi isileisti kita. todel siuo metu as mielai atrandu is naujo save, savo pomegius, save kaip asmenybe, kuriu savo ateiti ir planus taip kaip man atrodo ir mokausi is naujo patiketi (is tikruju patiketi ir tiketi) savimi.

o tada, o tada gal bus laikas ir kitam zmogui. gal.

kai sakysiu na as jau sau atsibodau, laikas sudrumsti ramu vandeni ir inesti sviezios sroves :)

 

tik kai pagalvoju ir kas su manimi nores prasideti.....samoningumas, branda, aiskumas .....dievazi, kaip neidomu...:)